Leidinyje aptariamos 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos ištakos, nagrinėjamas pagrindinio valstybės įstatymo turinys ir apžvelgiami nepriklausomos tarpukario valstybės konstitucinės raidos bruožai. Šios knygos penkiolikoje skyrių analizuojami įvairūs Pirmosios Lietuvos Respublikos konstitucionalizmo aspektai. Aptariama, koks buvo nuveiktas darbas rengiant 1922 m. Konstituciją, kokia buvo joje įtvirtinta valstybės santvarka, valdžių galių pasiskirstymas, piliečių teisės ir jų ribos. Taip pat nagrinėjamas tautinių mažumų juridinis statusas valstybėje ir jo nustatymo aplinkybės. Atkreipiamas dėmesys į konstitucines nuostatas, kuriomis įtvirtintas lietuvių kalbos valstybinis statusas. Lyginamos pirmosios Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybių konstitucijos ir jų priėmimo aplinkybės. Ieškoma atsakymo į klausimą – kodėl pirmoji ir vienintelė demokratinė tarpukario Lietuvos konstitucija galiojo tik ketverius metus.