Tomo Venclovos „Abėcėlė“ — tai prisiminimų, asmeninių ¬istorijų, apmąstymų, nuomonių rinkinys; tai 50 trumpų esė apie autoriui svarbius asmenis, vietas, filosofines kategorijas ir gyvenimo reiškinius. 

Knygos pasakojimas pažymėtas įvairių epochų, ¬šalių bei kultūrų sankirtomis, jame gausu praėjusio, jaunesnėms kartoms dažnai nebesuprantamo, netgi sunkiai įtikimo meto ¬pėdsakų. Venclovos vaikystė, jaunystė ir brandos metai ¬su¬tapo su pavojinga epocha, tačiau knygoje šis metas parodytas kaip ugdantis asmenybę, verčiantis priešintis istorijai ir pačiai laiko tėkmei. Autorius aiškiai ir išsamiai atsako į klausimus, kurie jam neretai keliami spaudoje, internete ir viešuose renginiuose. Kalba sąžiningai, išlaiko objektyvų toną, net pasakodamas apie aiškiai neigiamus reiškinius ar poelgius. 

Šie savito žanro memuarai drauge yra ir atminimo ¬ženk¬las jų spiritus movens — leidėjui, fotografui Raimondui ¬Pakniui. Nespėjęs išvysti šios knygos galutinio pavidalo, jis atgulė Meninin¬kų kalnelyje.