Agentė Sonia. Šnipė, motina, meilužė

1942 m. tykiame Oksfordo grafystės kaime rožėmis apaugusiame namelyje gyveno elegantiška moteris su trimis vaikais ir vyru, dirbančiu fabrike netoliese. Ursula buvo draugiška, bet santūri, angliškai kalbėjo su vos juntamu užsienietišku akcentu. Gyveno paprastai, niekuo neišsiskyrė iš kitų. Kaimynai apie ją žinojo nedaug.

Už mielo šeimos moters fasado slėpėsi kita moteris – sovietų agentė slapyvardžiu Sonia, Raudonosios armijos pulkininkė, šnipų kontrolierė. Būtent ji perdavė Sovietų Sąjungai mokslines paslaptis, įgalinusias sukurti atominę bombą.

Tai tikra Ursulos Kuczynski, įtakingos ir turtingos Berlyno žydų šeimos atžalos, istorija: kaip ji tapo komuniste ir sovietų agente. Per ilgą šnipinėjimo karjerą ją medžiojo kinų slaptoji policija, japonų saugumas, naciai, MI5, MI6 ir FTB – ir nuo visų jai pavyko išsisukti.

Be kitų dalykų, jos sėkmei padėjo ir tam tikras Vakarų specialiųjų tarnybų naivumas bei tam metui būdingas „mačistinis“ moterų gebėjimų nuvertinimas.

B. Macintyre’as, turėjęs unikalią prieigą prie Sonios dienoraščių, laiškų ir anksčiau nepublikuotos informacijos, parašė knygą ne tik apie legendinę šnipę, padariusią reikšmingą įtaką Šaltojo karo raidai ir prisidėjusią prie to, kad pasaulis keliems dešimtmečiams „įšaltų“ branduolinių supervalstybių aklavietėje, bet ir apie moterį, kuriai derinti savo slaptuosius gyvenimus nebuvo lengva.

Taip pat skaitykite kitas B. Macintyre’o knygas: „Šnipas, kuris perėjo į kitą pusę. Garsiausia Šaltojo karo šnipinėjimo istorija“, „SAS. Nutrūktgalviai didvyriai. Tikroji karo laikų istorija“, „Šnipas tarp draugų. Kimas Filbis ir didžioji išdavystė“ ir „Dvigubas kryžius. Tikroji D dienos šnipų istorija“.