Ko gero, šią knygą vis tik reiktų skaityti mokykliniame amžiuje :) Bet tikrai sužavėjo gamtos ir veikėjų aprašymai - viską lyg matai gyvai, tikrai puiku.

Riterių amžius, kai garbė ir damos buvo aukščiau visko; tas laikotarpis kai visos mergaitės dūsavo dėl riterių, o berniukai norėdavo užsėsti ant žirgo, griebti kardą ir šoliuoti ieškoti garbės. Apdainuotas ir ne kartą aprašytas Ričardo Liūtaširdžio laikotarpis. Štai į kokį romantišką laiką panardina knyga, kuri pasakoja jaunojo Aivenho nuotykius saksų bei normanų nesantaikos laikotarpiu. Tačiau knyga ne tik susitelkia tiek šiuo veikėju, bet ir spalvingai nupasakoja kitus veikėjus, kaip ir susiduriama su pačiu Princu Džonu, Juodoju Riteriu, Loksliu bei Taku. O kur dar žaviosios damos Rovena bei Rebeka. Negalima pamiršti ir Juokdario Vambos, kuris nors ir parodo save kaip pusprotį rūmų linksmintoją nenuoramą kandžiu liežuviu, bet kartu yra ir pastabus bei ištikimas pavaldinys. Žygiai, turnyrai, blogiukų užmačios. Vienas veiksmas seka kitą, todėl kiekvienas puslapis praskrieja taip greitai akyse, jog knyga tiesiog ištirpsta. Sužavėta kažkada matytų animaciniu filmuku nė kiek nenusivyliau, o kaip tik peršokau į kiek spalvingesnį pasaulį, papildžiau savo žinias bei prisiminiau kuo taip mėgau šį laikotarpį, tokius didvyrius.