Boriso Sokolovo knyga „Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto Didžiojo Tėvynės karo mito nuvainikavimas.

Remdamasis istoriniais faktais, prisiminimais ir sausa statistika autorius parodo, kad Stalino valdoma Sovietų Sąjunga planavo didelį karą Europoje, nors moderniai kariauti nebuvo tinkamai pasirengusi. Įsiveržus vokiečiams, netikėtai paaiškėjo, kad eilinis raudonarmietis parengtas kur kas prasčiau už Vermachto karį, o sovietų karininkas – už vokiečių karininką. Nemokėjimas, nesugebėjimas, profesionalumo stoka Raudonajai armijai atsirūgo didžiulėmis gyvosios jėgos ir technikos netektimis. Kai kuriuose fronto ruožuose kur kas mažesnės Vermachto pajėgos nesunkiai triuškino „raudonuosius“ korpusus ir divizijas, kai kur vienam žuvusiam vokiečiui tekdavo dvidešimt – ir daugiau – žuvusių raudonarmiečių.

Tai kodėl Stalinas atsidūrė nugalėtojų gretose, o Vokietija buvo pasmerkta pralaimėti? Visus atsakymus rasite šioje knygoje. Čia nemažai dėmesio skiriama ir didvyriškiems sovietų mitams, tokiems kaip  28 panfiloviečių žygdarbis ar Aleksandro Matrosovo žūtis, parodant, kad daugelis iš jų – gryniausias propagandinis pramanas, neturintis nieko bendra su tikrove.

Iš rusų kalbos vertė Norbertas Venckevičius

Serija „II pasaulinis karas“

448 p., kieti viršeliai