François Mauriacas (1885–1970) – XX a. prancūzų klasikas, 1952 m. apdovanotas Nobelio premija. Jo gyvenimo ir kūrybos pagrindas – katalikų tikėjimas. Savo knygose rašytojas vaizduoja aistrų ir nuodėmių slegiamus žmones, kovą tarp blogio ir gėrio, tarp meilės pasauliui ir meilės Dievui. F. Mauriaco kūryba, pasižyminti psichologiniu įžvalgumu ir metafiziniu gilumu, nutiesė kelią tokiems rašytojams katalikams kaip anglas Grahamas Greene’as ir vokietis Heinrichas Böllis.

Parašęs per dvi dešimtis romanų ir atsidėjęs memuariniams veikalams, 1969 m. F. Mauriacas, būdamas garbaus amžiaus, nustebino literatūros pasaulį išleisdamas jaunatvišką romaną „Anų laikų jaunuolis“ (Un adolescent d’autrefois). Tai paskutinis jo baigtas kūrinys, parašytas išpažinties forma ir turintis autobiografinių motyvų.