Vydūnas (1868–1953) laikomas žymiausiu sveikos gyvensenos žinovu ir propaguotoju Lietuvoje. Nuo pat vaikystės dažnai sirgęs ir visaip gydytas, o jaunystėje pasveikęs nuo tuomet beveik nepagydomos ligos, jis jautėsi esąs skirtas patarti kitiems, „kaip sveikatą auginti ir tvirtinti“. Mąstytojas pabrėžė: „Kad žmonės gyventų, kaip to reikalauja gyvybės dėsniai, jie būtų sveiki ir jiems nereikėtų gydytojų ir vaistų.“ 

Svarbiausia, pasak Vydūno, yra pažinti save ir suprasti gyvenimą. Gyvenimas esąs augykla, tad žmogus savo esme turėtų nuolat augti ir tvirtėti. Stipri ir šviesi žmogaus esmė (savastis) – asmenybės darnos bei sveikatos sąlyga ir neišsenkanti jaunatviškumo, kūrybingumo ir prasmingos būties versmė.