Dzenas ir arbata yra to paties skonio“- skelbia dzenbudizmo tiesa. Skaitydami „Arbatos knygą“ ir gurkšnodami tradicinę japonišką ryžių arbatą, patirkite, kuo ypatingas gėrimas, kurio dvasia taip tiesiogiai atliepia pamatines Rytų estetikos idėjas.

Meno istorikas ir kritikas Kakuzō Okakura pagarsėjo kaip pagrindinis savo laikotarpio Azijos meno ir kultūros žinovas, įtvirtinęs JAV japonų meno istorijos kanoną. „Arbatos knyga“ vakariečiams jis kalba apie Rytus, kaip simbolį ar tiltą pasitelkdamas arbatą ir jos kultą. Senovės Kinijoje ir Japonijoje arbatos gėrimas buvo prilyginamas menui:  arbatos ceremonija jungė architektūrą, keramiką, tapybą, ikebaną ir net poeziją, bei  pati stipriai įtakojo šias meno šakas.

Arbatos tradicijoje ryškiai atsispindi ne tik Japonijos menas, estetika, bet ir filosofija bei religija, o autorius, gerai pažinodamas abu – Rytų ir Vakarų - pasaulius, moka išryškinti skirtumus ir panašumus tarp jų, parodydamas vakariečiams gylį ir prasmę dalykų, kuriuos dažniausiai į savo gyvenimą priimame tik kaip formą, ar egzotiką .