Turime suprasti, kad didžioji dabartinių vyrų dalis yra našlaičiai, nors galbūt ir netiesiogine prasme. Jų tėvai, jei jie ir buvo šalia, nesugebėjo perduoti sūnums vyriškumo, nes ir patys nebuvo to gavę. Sovietai išvarė aktyviausius ir ryžtingiausius mūsų senelių kartos vyrus į mišką ar užjūrį arba išvežė į Sibirą, likusius pavertė prisitaikėliais arba tiesiog nugirdė. Berniukas nevirsta vyru savaime, veikiant vien hormonams. Reikia kitų vyrų įsikišimo, ypač – jo tėvo. Dauguma senųjų visuomenių praktikavo mūsų užmirštą įvesdinimo į vyrus praktiką, kurio metu jaunuoliai turėjo įveikti tam tikrus išbandymus ir išmokti tam tikrus vyriškus mitus, kad būtų priimti į vyrų būrį. Kur vyrui rasti autentišką tapatybę? Koks yra tas tikras vyras, kurio ilgisi moterys ir kuriuo vyrai trokšta būti? Kaip berniukas tampa vyru? Naują John Eldridge knyga „Vyro kelionė“, kurią pristato žurnalas „Tapati“, kaip tik apie tai ir kalba. Ši knyga – tai ne klinikinės psichologijos vadovėlis, bet žemėlapis. Jame aprašomi vyro kelionės etapai nuo vaikystės iki senyvo amžiaus. Žemėlapis parodo jums krašto veidą, tačiau palieka patiems spręsti, kaip įveiksite atstumą. Žemėlapis yra vedlys, bet ne formulė. Jis suteikia laisvę. Jis rodo kaip pasiekti kelionės tikslą. Jis skirtas keliautojui, ieškančiam kelio. Norintiems leistis vyrų taku jis bus labai naudingas. Tenorintys jį tik išanalizuoti be abejo ras priežasčių likti namie. Ši knyga taip pat yra pranešimas iš kovos lauko. Tai vyro, ieškančio gilesnio išgydymo, atstatymo ir brandos, ir tėvo, besistengiančio kaip galima geriau perduoti tai savo sūnums, asmeninė vidinė patirtis vyriškos kelionės metu. Todėl knygoje šios dvi linijos persipina – visų pirma ji kalba vyrams apie jų kelionę, bet taip pat ji kalba tėvams, auginantiems berniukus, ir asmenims, dirbantiems su vyrais.