Knyga skirta visapusiškai pristatyti žymaus semiotiko, mitologo, kalbininko, kultūros ir visuomenės kritiko bei eseisto Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) svariausią ir svarbiausią teorinio palikimo dalį, be kurios jis nebūtų tuo, kad buvo, yra ir liks humanitarinio bei socialinio mąstymo istorijoje, – jo semiotikos mokslinį projektą ir šio projekto plėtinius. Kritiškai persvarstomi semiotikos principai bei jos nagrinėjamos sritys, atveriamas filosofinis ir asmeninis ezgistencinis A. J. Greimo mąstymo matmuo bei prasmė. Artimiausi jo mokiniai ir bendradarbiai, taip pat vėlesni pasekėjai Prancūzijoje, Italijoje, Lietuvoje ir kitur apibūdina svarbiausias semiotikos po Greimo atmainas bei atšakas, jų dabartinę būklę ir ateities perspektyvas.