Nepaisant pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare, Vokietijos kariuomenė pademonstravo stulbinamą efektyvumą. Esant lygioms pajėgoms, vokiečiai kovojo kur kas sėkmingiau nei sovietų, britų, amerikiečių kariai. Nesėkmę vokiečiai patirdavo tik esant triuškinamai priešo persvarai. Kaip vokiečių pajėgos pasiekė tokių laimėjimų, turėdamos kur kas mažiau tankų ir kareivių? Kaip jos gebėjo pasiekti tokių rezultatų, vienu metu kariaudamos keliuose frontuose? Knygos autoriaus teigimu, atsakymų į šiuos klausimus reikėtų ieškoti ypatingoje vadovavimo koncepcijoje, žinomoje Auftragstaktik pavadinimu. Būtent pagal šią koncepciją puikiai parengtas vokiečių karys galėjo veikti lanksčiai ir išradingai, taikydamasis prie nuolat besikeičiančios padėties mūšio lauke. 

Knygoje taip pat aptariami vokiečių ir Vakarų sąjungininkų karininkų bei puskarininkių rengimo skirtumai, rezervo rengimo sistemos, išmoktų pamokų procesai, mišrios ginkluotės panaudojimo principai formuojant kovines grupes, taip pat skiriama dėmesio psichologijai, bendrystės jausmo ugdymui, pateikiama daug pavyzdžių iš tikrovėje vykusių mūšių. Galiausiai knygoje aprašomos tokios vokiečių karybos taktikos kaip Hutiertaktik, Schwerpunkt, Stosstruppen, Blitzkriegar Stellungskrieg. Visi šie procesai ir taktikos vėl aktualūs šiandien analizuojant ir mokantis iš šiuo metu vykstančių karinių konfliktų.