Diena senamiestyje, vakaras mikrorajone, tad nuolat susipina tie vaizdai ir pagaminu koliažus iš tų atsiminimų, iš kelionių ir iš kitų miestų. Tai labai panašu į kažkokį sapną, kartais blogą, kartais linksmą.
Liudas Parulskis
 
Liudo Parulskio knyga – pranašiški nykstančių pastatų ir kultūros objektų scenarijai. Jūs žiūrite į Vilnių, kuris dingsta tiesiog akyse. Kaip tie Žvėryno ir Šnipiškių nameliai, išnykę su dūmais. Liudo Parulskio sutvertus baroko ir betono kentaurus galima priskirti urbanistinės fantazijos žanrui, kuris atrodo kaip dokumentinis filmas. Jei vaizduotė turi stogą, pats laikas jį nukelti.
Laima Kreivytė
 
Atrodo, kad Liudas Parulskis daro tai, kuo užsiima pamokose nuobodžiaujantys vaikai – iškiliausiems architektūriniams miesto „personažams“ pripaišo menamus ūsus. Tik rafinuočiau – jo fotomanipuliacijose naujasis darinys atrodo „kaip tikras“ ir žiūrovui gali pasivaidenti, jog tai yra realių, tik ne visai pažįstamų vietų fotografijos.
Agnė Narušytė, 7 meno dienos