Kai pasiimu skaityti man nežinomo autoriaus knygą, pirmiausia internete susirandu autoriaus nuotraukų. Žiūrinėju jas atidžiai, lyg rašytojo akys galėtų kažką pasakyti apie jo knygas. Suprantu, kad naudingiau būtų paguglinti kūrybos bruožus, literatūrinius laimėjimus ar įkvėpimo šaltinius, bet aš pirmiausia žiūriu nuotraukas – turbūt esu iškrypėlė. Kai pamačiau Yoko Ogawos portretus, pagalvojau, kad turbūt susipainiojau: ta kukli moteris juodu švarkeliu ir melsvais marškiniais man labiau panėšėjo ne į menininkę, o į tarptautinės kompanijos partnerę. Tokių portretų ant knygų nugarėlių niekas nededa – juos kelia į karjerai skirtus socialinius tinklus ir apačioje parašo ką nors apie kantrybę, pinigus ir sėkmę. Visus šiuos tris dalykus Yoko Ogawa turi. Ir ji tikrai yra menininkė.

Kad jau tikrai užkabinčiau: Yoko Ogawa yra apdovanota Akutagavos vardo premija – prestižiškiausiu Japonijos literatūros prizu, kurio taip ir negavo Haruki Murakami. Knygoje Novelist as a Vocation, kurią neseniai jums rekomendavau, Murakami pasakoja apie tai, kaip buvo nominuotas, bet, et, nepasisekė. Dar rašo, kad jam nebesvarbu. Betgi visi mes žinome: niekas nerašo apie dalykus, kurie jiems nesvarbūs. Japonijoje, kurioje gyvena beveik 126 milijonai žmonių – kaip Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje kartu sudėjus – Akutagavos premija yra didelis ir svarbus laimėjimas. Ir čia Ogawa pralenkė Murakami.

O dabar – apie knygą Begalinė lygtis , kurią perskaičiau šiek tiek vėliau už kitus. Begalinė lygtis – tai gili, tyra ir jausminga istorija. Vieniša namų tvarkytoja pradeda dirbti matematikos profesoriaus namuose. Profesorius – ypatingas. Ne tik tuo, kad yra genialus matematikas, jaučiantis aistrą skaičiams, bet ir tuo, kad po avarijos neteko trumpalaikės atminties – jo smegenyse telpa tik 80 minučių informacijos. Tvarkytoja stengiasi patenkinti savo kliento poreikius ir užmegzti su juo emocinį ryšį. Tai – labai sunku, kai žmogus, su kuriuo dar vakar bendravai, šiandien tavęs jau neatsimena. Bendrauti tampa lengviau, kai profesoriaus namuose ima lankytis tvarkytojos sūnus. Guvus ir drąsus berniukas išsprendžia problemas, kurios dviem suaugusiems atrodė neįveikiamos.

Kai skaičiau šitą knygą per atostogas Turkijoje, dvi dienas lijo. Pagalvojau, kad tai tobulas oras tokiam minkštam ir melodingam romanui. Šita knyga – tai ne audringa jūra, o ramutėlės marios. Neįsivaizduoju žmogaus, kuriam ji galėtų nepatikti.

Beje: kaip puikiai išverstas pavadinimas! Žinote, kaip skamba angliškas vertimas? The Housekeeper and the Professor. Nieko gero. Begalinė lygtis – daug geriau.