Bhagavadgyta sanskrito kalba reiškia „Viešpaties giesmė". Šis filosofinis traktatas įeina į Mahabharatos, milžiniško indų epo, sudėtį ir, manoma, atsirado apie III a. pr. Kr. Iš esmės Bhagavadgyta nagrinėja įvairius savęs ir Dievo pažinimo būdus, kuriuos galima vadinti universaliais, nes pats Dievas Bhagavadgytoje skelbia: „Kad ir kokį žmogus pasirinktų kelią į Mane, tai ir bus Mano kelias.“