Perskaičius visą labai privertė susimąstyti, Noožmi, karinga knyga. Tikėjausi lengvo skaitalo, o čia brutalus, kone despotinis kūrinys ir kova dėl savo įsitikinimų.

Nepamirštama knyga. Pasirodo, tas bičių pasaulis toks magiškas, užburiantis ir įtraukiantis. Labai rekomenduoju.

Keturios dienos. Tiek praėjo laiko, nuo paskutinio puslapio išjungimo. Tiek praėjo laiko nuo to, kai baigiau skaityti. Ir tiek pat laiko galvojau, kokiais žodžiais ją pateikti. Nuoširdžiai, tiek perskaičius anotaciją, tiek pačią pradžią, kurioj pasakotojas- žmogus, nesitikėjau, kad bus taip įdomu. Vėliau buvo geriau, nei gerai, o pats įdomumas- jog viskas bitutės akimis. Mini apžvalgoje rašiau, jog tai labai miela istorija. Iš tiesų joje yra visko: ir smagių akimirkų, ir neteisybės, ir žiaurumo, ir baimės, ir nuotykių... Tačiau bendrai paėmus man vistiek tai buvo miela knyga, vien dėl šito mažo padariuko ir to, kaip jis mato šį pasaulį. O ir po šios knygos daug labiau, atrodo, imi suprasti vabzdžius ar net gal mažiau jų bijai, nes, o gal, čia realybės Flora. Ta Flora, kuri visomis išgalėmis bando tiek paklusti, tarnauti griežtai avilio hierarchijai, taisyklėmis, tačiau ir kuriai tai padaryti nesiseka, nes ji yra kitokia, smalsi, darbšti, drąsi. O tai Florai gana dažnai prišaukia grėsmę tiek pačiai, tiek aviliui. Tokie animaciniai filmukai man ne naujiena, bet niekada nepagalvojau, jog kažkada skaitysiu ir knygą, kurios visas veiksmas vyksta mažo padarėlio akimis ir tuolabiau, nesitikėjau, kad taip įtrauks. Ką gi, vis dėlto įtraukė taip, kad paaukojau daug miego, bet jo visai negaila.

Iš pradžių labai sudomino, bet skaitant pritrūko veiksmo. Man gana nuobodžiai skaitėsi.

Nuostabi knyga, kurioje rašytoja įtraukia į visai kitokį, užburiantį pasaulį. Čia galioja griežtos taisyklės, tradicijos ir ritualai, čia būti savimi – ne visada taip lengva kaip gali pasirodyti.