Ernest Hemingway
Ernestas Hemingvėjus (Ernest Hemingway) - vienas žymiausių XX amžiaus Amerikos rašytojų, žinomas dėl savo lakoniško ir intensyvaus rašymo stiliaus, kuris turėjo didelę įtaką moderniajai literatūrai. Jis gimė 1899 m. liepos 21 d. Oak Park, Ilinojuje. Hemingvėjus pradėjo savo rašytojo karjerą kaip žurnalistas, dirbdamas reporteriu karo laikotarpiu, o vėliau perėjo prie grožinės literatūros.
Dirbdamas žurnalistu „Kansas City Star“ laikraštyje jis įgavo trumpų, bet tikslių tekstų rašymo įgūdžių, kurie vėliau išryškėjo jo literatūriniame stiliuje. Hemingvėjud tarnavo pirmojo pasaulinio karo metu, ši patirtis stipriai paveikė jo kūrybą.
Hemingvėjus sukūrė keletą pasauliniu mastu pripažintų literatūrinių kūrinių. Dalis jo itin vertinamų darbų yra:
- „Saulė taipgi teka“ – romanas, pagrįstas Hemingvėjaus patirtimi po pirmojo pasaulinio karo, vaizduojantis „prarastosios kartos“ nusivylimą ir deziluziją.
- „Atsisveikinimas su ginklais“ – kūrinys, paremtas jo patirtimi karo lauke, pasakoja apie meilės ir karo tragediją.
- „Kilimandžaro sniegynai“ – viena garsiausių Hemingvėjaus novelių, kurioje atsiskleidžia mirštančio rašytojo mintys.
- „Kam skambina varpai“ – romanas, inspiruotas autoriaus patirčių Ispanijos pilietinio karo metu.
- „Senis ir jūra“ – novelė, kuri atnešė Hemingvėjui Pulitzerio premiją ir padėjo jam laimėti Nobelio premiją.
Hemingvėjaus kūryba buvo pripažinta ne tik kritikų, bet ir daugelio prestižinių literatūrinių apdovanojimų. 1953 m. jis gavo Pulitzerio premiją už „Senis ir jūra“, o 1954 m. – Nobelio literatūros premiją, įvertinus jo įtaką literatūrai, ypač „Senis ir jūra“, kurį Nobelio komitetas paminėjo kaip vieną iš pagrindinių kūrinių, prisidėjusių prie šios premijos skyrimo.
Hemingway, kaip rašytojas, buvo itin produktyvus ir įvairiapusiškas – nuo romanų iki trumpų pasakojimų ir reportažų. Jo darbai buvo tiesiogiai paveikti asmeninės patirties, o jo rašymo stilius – tiesmukas ir koncentruotas.
