Prozoje ir dramose vaizduodamas paprastus žmones ir jų kasdienybę, A. Čechovas gvildeno meno ir gyvenimo prasmės, banalios kasdienybės ir grožio klausimus.

Subtilus psichologas, potekstės meistras blaivų ir objektyvų gyvenimo reiškinių vertinimą derino su poetišku svajingumu, pašaipumą – su švelniu lyrizmu, tragiškus žmogaus ir jo gyvenamo pasaulio aspektus – su komiškumu.

Dramos „Žuvėdra“, „Dėdė Vania“, „Trys seserys“, „Vyšnių sodas“ – neabejotinai vienas svarbiausių įvykių ne tik Rusijos, bet ir pasaulinėje literatūros ir teatro istorijoje.