The New York Times šią knygą išrinko viena geriausių 2017 metų grožinės literatūros knygų ispanų kalba, o stambiausias Ispanijos dienraštis El País – viena geriausių 2017-ųjų Lotynų Amerikos knygų. 2020 metais jos vertimas į anglų kalbą nominuotas International Booker premijai.

 Šviesos užlietoje dykumoje-pampose spinduliuoja iš laimės šunys, dagiai, dulkės ir dangus. Bevardė čina – jaunutė moteris, kurią Martinas Fieras išlošė kortomis, – priimama kaip pakeleivė į vyro pėdsakais sekančios anglės Lizos vežimą. Čina, išsilaisvinusi iš gaučo pančių, leidžiasi į pažintinę kelionę per faktūras, skonius ir malonumus, kuriuos jai atskleidžia žemė ir naujoji palydovė. Po ilgos kelionės jos pasieks Rojų – laisvą čiabuvių pasaulį, kuriame būtybės susilieja prigimtiniame geisme tarsi upės, paukščiams ir medžiams džiaugiantis ta jų meile.

José Hernándezo eiliuotas epas „El Gaucho Martín Fierro“ (1872 m.) laikomas gaučų literatūros žanro pavyzdžiu. Jis pasakoja tragišką likimą gaučo, kuris pašauktas į karo tarnybą praranda šeimą, o dezertyravęs virsta girtuokliu ir nusikaltėliu.

Gabriela Cabezón Cámara perrašo istoriją jaunutės Martino Fiero žmonos lūpomis ir pasitelkusi įspūdingą literatūrinę ekvilibristiką permąsto didžiojo Argentinos kūrinio „erdvę ir laiką“ per aistringą ir žinių suteikiantį nuotykį, kai žmogus išsilaisvina nusimetęs bereikalingų suvaržymų bei prietarų naštą, o lyties sąvoka nebetenka prasmės.