Šitą knygą įveikti - tai nelyg dykumą pereiti. Dykumos metafora čia valdovė - tos, dvasinės, kuri visad su tavimi kiekviename „civilizuoto" pasaulio didmiestyje, ir tos, tikrosios, kuri pirmosios, deja, neatperka, nors Vakarų turistui, įtikėjusiam klajūno pašaukimu, arbata Sacharoje atrodo pasiekiama it m(i)egapolio virtuvėje. Aiman. Niekas nepasiekiama, viskas pralošiama.
Ir sykiu tai romanas apie dvi neįmanomybes: vyriškojo prado - ištirpti moteriškajame ir atvirkščiai. Kelionės pabaigoje skaitytojas bus kitoks nei prieš atsiversdamas pirmąjį šitos geliančios knygos puslapį: išmintingesnis ir kartu liūdnesnis. Daug liūdnesnis, bičiuliai! Ir daug išmintingesnis!
To aristokrato smėlynuose traukos orbiton patekę maištingieji Amerikos literatūriniai protai (ir kūnai!) - Allenas Ginsbergas, Williamas S. Burroughsas, Jackas Kerouacas, Trumanas Capote ir daugelis kitų - visą gyvenimą išsaugojo pagarbų prieraišumą savajam Tanžero guru, atvėrusiam, pasak Normano Mailerio, vartus į Hip(iškum)o pasaulį, su kurio „paveldu" tebedirba ir svarbiausieji nūdienos prozininkai. Tai žmogžudystės, narkotikų, kraujomaišos, nuolatinių orgijų ir Miesčionio mirties „paveldas", reiškiantis taip nedaug - tik Civilizacijos galą. Pabaigą, kuri irgi su tavimi, brangus skaitytojau!
(Rolandas Rastauskas)