Šuoliuoju potėpių pievomis palikdamas spalvų gamą sau už nugaros. Išsitiesiu į saulę ir lėtai įkvėpdamas paglostau žolę veido prisilietimu. Gyvenu gamta ir jaučiu, jog jos dovanos yra geriausia, kas galėjo mums nutikti. Šiandien aš guliu ant žemės, matau apsiverkusį dangų, patirties metus skaičiuojančią žemę, vandens miestus. Ir kelias matosi. Kelias, kuriuo dar eisime pažindami savo vidinę ramybę. Jos ieškant svarbiausia neteršti aplinkos. Ties šia mintimi užsimerkiu ir mėgaujuosi savo YOGA.