Kai jų žiedai atsisuka į saulę, kuri lyg baikšti pasimetėlė budina mus po žiemos, vadinasi, atėjo pavasaris. Gal ne toks saulėtas, gal ne toks jaukus, kaip šiltas apkabinimas, tačiau jis reiškia naują pradžią. Pradžią idėjų, naujų atradimų, savęs pažinimo. Su šių žiedlapių trapumu auga stiprybė, pasitikėjimas savimi ir troškimas gyventi. Jų tiek daug, jog užtektų pasiekti tai, kas nepasiekiama, ir nugalėti tai, kas nenugalima.