Jacko Kerouaco autobiografinis romanas „Dharmos valkatos“, išleistas praėjus metams po garsiojo romano „Kelyje“ (1957), yra vienas geriausių ir populiariausių šio rašytojo kūrinių. Romano pasakotojas Rėjus Smitas, išgyvenantis pasidygėjimą amerikiečių viduriniosios klasės gyvensenos tuštybe, sutinka Džefį Raiderį, kurį kaipmat identifikuoja kaip dvasinį idealą. Du jauni vaikinai įsitraukia į entuziastingas dharmos arba tiesos paieškas. Jų pagrindinis tikslas - dzeno kelias, kurį pasiekti jie tikisi kopdami į aukštas uolas ir gaudami vienatvės pamoką. Tačiau ši pamoka jiems sunkiai sekasi, ypač dėl tokio neasketiško laisvalaikio leidimo būdo kaip vyno vakarai, naktiniai poezijos skaitymai ir Laisvos Meilės Beprotybės Orgijos su bohemiškaisiais San Francisko Dzeno Pamišėliais.