Dienoraštis, kurio įrašus dabar publikuojame, buvo rašomas 1945–1947 m. Antrojo pasaulinio karo nuteriotoje Europoje – Šiaurės Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Jis priklauso lietuvių inžinieriui, kilnios Lietuvos totorių giminės palikuoniui, kairiųjų ir demokratinių pažiūrų prieškario Lietuvos valdininkui, bet svarbiausia – Lietuvos patriotui Juozui Vilčinskui. Antrojo pasaulinio karo drama ir pasirinktas pabėgėlio likimas lėmė, kad vėliau jis tapo Didžiosios Britanijos lietuvių politikos ir visuomenės veikėju, veikliu Lietuvos socialdemokratų partijos egzilyje nariu, publicistu ir redaktoriumi, prisidėjusiu prie gimtosios šalies laisvinimo ir lietuvių išeivijos gyvasties išsaugojimo.