Šioje knygoje aprašau savo piligriminę kelionę per Ispanijos lygumas ir kalnus.

Drauge su pavasariu keliavau iš šalies pietų į šiaurę, link Santiago de Compostela katedros. Į tuos laukus pabėgau nuo savo pabirusio gyvenimo, kuriame nebežinojau ko griebtis. Norėjosi atsitraukti ir pasidaryti savo širdies bei galvos „inventorizacijas“.

Sustabdyti laiką ir viską peržiūrėti kritiškomis akimis iš šono, kad suprasti kas aš esu iš tikrųjų? Ko aš noriu iš savo gyvenimo? Kur baigiasi mano tolerancijos ribos? Kur aš išduodu save ir ištirpstu savo susikurtose ar primestose pareigose?

Ėjau lygiai mėnesį, bet perėjau visą savo gyvenimą, versdama biografinius metus, kaip foto albumą mintyse. Iškilo daug įdomių istorijų iš praeities ir iš pakeleivių pasakojimų. Kartais aprašiau labai nuobodžias ir monotoniškas kelio atkarpas, kurios buvo tiek fiziškai, tiek psichologiškai sekinančios. Žinau, kad per stipriai išsiplėčiau ir pripyliau siaubingai daug puslapių, bet labai norėjau, jog skaitytojas pabūtų mano pakeleiviu, pajaustų ką iš tikrųjų reiškia būti piligrimu – širdimi, kuri išdrįsta eiti viena ieškoti prasmės. Ši kelionė, man buvo didžiausia dovana sau, kuri pakeitė gyvenimo trajektorijos kryptį ir tapo reikšmingu atskaitos tašku.

Ironiška, kad knygą parašiau per mėnesį, tačiau ją išleisti užtrukau 3 metus...

Momentais pykau ant savęs, kad judu taip lėtai, kad kartais užklumpa ištisi stagnacijos mėnesiai. Tačiau taip nebuvo. Tuo metu vyko labai svarbūs, akimi nematomi procesai. Ir knyga turėjo išlaukti savo tobulo laiko gimimui. Mano širdyje turėjo nurimti audros, išsisklaidyti nuoskaudos ir išgaruoti pyktis, kurie trukdė teisingai reziumuoti visą istoriją.

Ėjimas per Ispaniją padėjo suvokti, kad kasdien lygiai taip pat mūsų Camino driekiasi per gyvenimo kasdienybę. Visi mes esame piligrimai tam tikra prasme... Tikiuosi, kad pavyks užkrėsti skaitytoją tyru vaikišku gebėjimu džiaugtis mažais dalykais, nuoširdžiu tikėjimu gerumu, žaismingu pozityvumu ir įkvėpti nuotaikingam gyvenimo dovanų rinkimui. Kasdien!