„Drugeliai virš bedugnės“ – aštraus siužeto psichologinis romanas apie toleranciją kitaip mąstančiam žmogui, apie gerumą ir draugystę, meilę, netektį ir išdavystę, beprotybę ir baimes, kurios paauglystėje būna itin ryškios ir daro didelę įtaką jauno žmogaus savimonei. Didžiausia iš jų, kad ir kaip būtų keista, – baimė atsiverti, baimė būti savimi. Jautrius, drovius, pažeidžiamus jaunuolius noras būti „kaip visi“ verčia elgtis neadekvačiai, skatina meluoti, manipuliuoti, prisitaikyti, žeminti kitą. Patyčios, atšiaurumas, žiaurumas, galop savižudybės – dažnai neišsakytų lūkesčių, gniuždančių baimių padarinys.

Ši knyga subtiliai paliudija, jog net tada, kai atrodo, kad niekas pasaulyje tavęs nesupranta, kad nė pats nebegali suprasti savęs, labai svarbu žinoti, jog esi ne vienišas.