Monografijoje analizuojama paramilitarinės 1919 m. veiklą pradėjusios organizacijos – Lietuvos šaulių sąjungos – istorija. Autorius, remdamasis gausiais archyviniais šaltiniais, periodika ir istorikų tyrinėjimais, tiria organizacijos veiklą, jos ideologijos esmę bei kaitos niuansus. Šauliai savo veiklą vykdė beveik per visą tarpukario Lietuvos laikotarpį (1919–1940 m.), jų susiformavimo ir veiklos istorija yra susipynusi su Nepriklausomos Lietuvos ir moderniosios lietuvių tautos idėjomis. Šaulių sąjunga, remdamasi savo lyderių mintimis (ypač Vlado Putvinskio), siekė tapti tikra lietuvių tautos ugdymo ir tobulinimo platforma, savotiškais dvasios aristokratais. Tačiau realybė ir siekiai dažnai atsidurdavo skirtingose plotmėse. Tai mėginama parodyti šiame istoriniame tyrime. Knyga gausiai iliustruota istorinėmis fotografijomis, archyvinių dokumentų fragmentais.