Tai istorija apie moters vertę, jos savigarbą, gebėjimą išlikti savimi.

Jis ir ji – Romeo ir Žiuljetė. Tarsi būtų vienas kitam skirti. Bet jie patys privalo parašyti savo istoriją, nepaisydami kliūčių ir sukrėtimų. Jis – gaisrininkas, kasdienybės didvyris, tvirtas it uola. Tačiau ne toks, kad atsilaikytų prieš krytį iš devinto aukšto, laimė, sušvelnintą medžių šakų. Ji – slaugytoja. Iš tų merginų, kurioms darbas neapsiriboja vien ligonių slaugymu. Būdama dėmesinga ir paslaugi, ji dovanoja neatlyginamai kitiems tai, ką jos draugas Loranas iš jos atima. Šie du žmonės, skaudžiai blaškomi gyvenimo, ištiesia vienas kitam ranką. Ir sužino, kad, nepaisant nieko, bet kuriam laimingam žmogui svarbiausia ne tai, iš kur jis ateina, bet tai, kur link eina.

Šis romanas – tai istorija apie moters vertę, jos savigarbą, gebėjimą išlikti savimi ir mokėjimą atsispirti didžiausiems gyvenimo smūgiams. Neatsitiktinai moteris visai kitaip suvokia gyvenimo prasmę, kai gali ištarti žodžius: „Eik su juo“.

Agnès Ledig – viena labiausiai plačiojo Prancūzijos skaitytojų rato mėgstamų rašytojų. Jos romanai nuolatos patenka į perkamiausių knygų sąrašus, o kartais tame pačiame sąraše atsiduria net kelios jos knygos vienu metu. Autorė lyginama su tokiomis rašytojomis kaip Anna Gavalda ir Jojo Moyes. Ji pradėjo kurti ypač skausmingomis aplinkybėmis – vienam iš sūnų susirgus leukemija ir neturint vilties pasveikti. Jam rašytoja sakosi esanti dėkinga už drąsą kurti ir gyventi.