1913-ieji, Gerbersdorfo kurortas. Čia, kalnų papėdėje, veikia  garsiausia  Europoje  sanatorija,  skirta  krūtinės  ir gerklės ligoms gydyti. Į ją atvyksta studentas iš Lvovo Mečislovas Voiničius. Jo diagnozė negailestinga – tuberkuliozė, tačiau jis tiki, kad naujoviški metodai ir grynas kalnų oras sustabdys ligos progresavimą.  

Pacientai iš Vienos, Karaliaučiaus, Breslau ir Berlyno, kilnodami užpiltinės taureles, aptarinėja svarbiausius pasaulio reikalus. Ar Europai gresia karas? Ar joje įsigali monarchija ar demokratija? Ar egzistuoja demonai? Ar skaitant knygą galima pasakyti, kieno ranka ji parašyta – vyro ar moters? Tačiau pacientams rūpi ne tik šie klausimai. Voiničius taip pat klausosi istorijų apie tragiškus įvykius kalnuotose sanatorijos apylinkėse. Nors jam tenka slėpti tiesą apie save, jį vis labiau traukia šiurpios šio krašto paslaptys. 

Romane susikerta lyčių lygybės, moteriškumo, vyriškumo, kūno išaukštinimo ir paniekinimo, ekologijos, efemeriško tikrovės suvokimo ir paslaptingų laiko dimensijų temos. Čia gausu aliuzijų ne tik į garsius literatūros kūrinius, bet ir į ankstesnes pačios rašytojos knygas. Autorė su humoru atskleidžia tiesą apie pasaulį, kurio mes arba nepastebime, arba nenorime pripažinti. 

Olga Tokarczuk – lenkų rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė, garsiųjų „Jokūbo knygų“ autorė. Už romaną „Bėgūnai“ 2018 m. pelnė vieną svarbiausių literatūrinių apdovanojimų „Man Booker International Prize“. Antrą kartą tai pačiai premijai autorė buvo pristatyta 2019 m. už romaną „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“.