Garsaus lietuvių kilmės lenkų rašytojo Witoldo Gombrowicziaus (1904--1969) „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“ yra originali Vakarų Europos filosofų ir jų idėjų interpretacija. Šias filosofijos pamokas prieš pat mirtį 1969 m. pavasarį rašytojas prancūziškai padiktavo žmonai Ritai ir draugui Dominique de Roux. 

              Knygoje aptariami iškiliausi XIX—XX amžių  filosofai. Šis kursas -- ir paties W. Gombrowicziaus mąstymo ir filosofinių pažiūrų santrauka. Kartu tai – puikių įžvalgų ir subtilaus humoro kupinas tekstas. 

           „Aš visuomet maniau, kad filosofija neturi būti intelektuali, kad tai kažkas, kas kyla iš mūsų jautrumo“, – teigė W. Gombrowiczius. Rašytojas visą gyvenimą žavėjosi filosofija. Gyvendamas Argentinoje jis skaitė kavinėse ir salonuose filosofijos paskaitas lenkų emigrantams ir jauniems argentiniečių intelelektualams. 

          „Filosofijos kursas“ pirmąkart prancūzų kalba  pasirodė 1971 m. D. de Roux išleistame „W. Gombrowicziaus sąsiuvinyje“. Atskira knyga šios pamokos buvo išleistos Paryžiuje 1995 m. Tuo pat metu pasirodė ir vertimas į lenkų kalbą.

Ši knyga tai raktas į visą W. Gombrowicziaus kūrybą. 

Originalią  Witoldo Gombrowicziaus filosofiją ypatingai vertino jo bičiulis Czeslawas Miloszas. „Gombrowiczius – tai proto šaunumas. Galbūt ši savybė remiasi drąsa negailestingai atmesti viską, kas nelabai svarbu, pasiliekant tik tai, kas svarbu iš tikrųjų,“ – rašė Cz. Miloszas.

Lietuvių kalba yra išleisti šie Gombrowicziaus romanai: „Pornografija“ (1996), „Ferdydurkė“ (2004), „Kosmosas“ (2008), „Transatlantas“ (2009) ir trijų dalių „Dienoraštis“ (1998–1999).

Rašytojo knygos verstos į daugiau nei 30 kalbų. 

Witoldo Gombrowicziaus „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“ yra originali Vakarų Europos filosofų ir jų idėjų interpretacija. Šias filosofijos pamokas prieš pat mirtį 1969 m. pavasarį rašytojas prancūziškai padiktavo žmonai Ritai ir draugui Dominique de Roux. 

              Pamokose įžvalgiai aptariama I. Kanto, A. Schopenhauerio, G. W. F. Hegelio, S. Kierkegaardo, J. P. Sartre'o, K. Marxo, F. Nietzshe’ės ir M. Heideggerio filosofija. Šios pamokos - ir paties W. Gombrowicziaus mąstymo ir filosofinių pažiūrų santrauka. Kartu tai – puikių įžvalgų ir subtilaus humoro kupinas tekstas. 

           „Aš visuomet maniau, kad filosofija neturi būti intelektuali, kad tai kažkas, kas kyla iš mūsų jautrumo“, – teigė W. Gombrowiczius. Rašytojas visą gyvenimą žavėjosi filosofija. Gyvendamas Argentinoje jis skaitė kavinėse ir salonuose filosofijos paskaitas lenkų emigrantams ir jauniems argentiniečių intelelektualams. 

           Pasak W. Gombrowicziaus kūrybos tyrinėtojo, italų rašytojo ir filosofo Francesco Matteo      Cataluccio, parašiusio pratarmę šiam leidiniui, „Filosofijos kursas“ – tai raktas, padedantis perskaityti ir suprasti visas šio lenkų kūrėjo knygas.

       „Netikiu neerotine filosofija. Netikiu lytį praradusiu mąstymu”, - sako W. Gombrowiczius.

O „Filosofijos kurse“ stebisi: ,,Man vis dar paslaptis, kaip tokios įdomios knygos kaip Schopenhauerio (ir mano!) neranda savo skaitytojų. <….> Genijus yra nesuprastas ir niekam nenaudingas. Tai puiki paguoda tiek man, tiek Schopenhaueriui.“