Nijolė Raižytė (g. 1958) – prozininkė, muziejininkė, septynių knygų autorė. 

Naujajame romane „Florentina“ autorė pasakoja apie miestelio bibliotekininkės gyvenimą. Florentina – įskaudinta, apgauta, vieniša moteris, nepaisant visų likimo negandų, sugebėjusi išlaikyti žmogiškąjį orumą, gebanti nesmerkti, besilaikanti aukščiausių moralinių normų. Šalia jos sukasi margų personažų ratas – jie taip pat nuskriausti likimo, patyrę skaudžių nesėkmių, tačiau išmokę atsitiesti. Ekscentriški, neatsispiriantys pagundai dalytis paskalomis, smalsiai besižvalgantys pro kaimynų langus ir ieškantys asmeninės laimės. Kitaip tariant – itin žmogiški, tokie, kokių sutiktume bet kuriame Lietuvos mieste, miestelyje ar kaime. Knygoje ryškus laiko pajautimas, liečiamos tokios svarbios temos kaip tremtis, masinė lietuvių emigracija ieškoti geresnio gyvenimo, santykis su gimtine.

Kai jau atrodo, kad Florentinos nebelaukia nieko naujo, o širdyje amžnių inai žiojės žaizda, jos akiratyje pasirodo Rokas – gyvenimo vėtytas ir mėtytas vyras, po klajonių grįžęs kurti gyvenimo gimtinėje. Florentinos sieloje ima busti kai kas pamiršto – šilti jausmai kitam, noras rūpintis, seksualumas, artumo troškimas. Ima megztis meilės istorija, kuriai, tarsi skaitant klasikinę literatūrą, netrūksta dramos, nenuspėjamumo. Kur Florentiną ir Roką nuves jų likimai, ar du įskaudinti žmonės išmoks būti kartu?