Romane lygiagrečiai skleidžiasi dviejų skirtingų ir, rodos, nieko bendra neturinčių moterų gyvenimo istorijos. Monika – sėkmės lydima medikė, ką tik sutikusi naują meilę. Maja Brita – depresyvi dramblotame kūne įkalinta atsiskyrėlė. Pamažu aiškėja, kad suluošintos abiejų moterų patirtys tarsi suparalyžiavusios jųdviejų gyvenimus. Įvykių sūkurys suveda Moniką su Maja Brita. Galbūt pažintis jas abi išgelbės. Galbūt ir pražudys. Ir ne tik jas, bet ir tuos, kurie greta. Kurie jas saugo, myli, brangina, kurie jų nekenčia...

Karinos Alvtegen romanams būdingas psichologizmas ir aštrus kasdienybės pjūvis – rašytoja stebi „nykstančius“ mūsų gyvenimus ir nukreipia skaitytojo dėmesį į šeimos vertybes. Meistriškai supintos siužetinės linijos susitelkia į spalvingų žmogaus emocijų šaltinį. Kur veda kaltės, gėdos, baimės, nuolankumo, nusivylimo, pykčio, gailesčio, ilgesio, pavydo protrūkiai ir kas slypi šių išgyvenimų dugne?

Ko gero, stulbinantis švedų kriminalinių–psichologinių romanų autorės pasakotojos talentas paveldėtas iš jos giminaitės Astridos Lindgren – jai vienai pirmųjų Alvtegen patikėjo rašymo paslaptį. Jos romanai išversti į 23 pasaulio kalbas. Literatūros mėgėjai teigia, kad „Alvtegen knygos puslapiai verčiasi patys“. „Baltų lankų“ Alvtegen retrospektyvą sudaro romanai „Kaltė“ (1998), „Dingusi“ (2000), „Išdavystė“ (2003), „Gėda“ (2005), „Šešėlis“ (2007).