Mindaugo Švėgždos eilėraščių rinkinys „Geltona ornamentika“ pasižymi netikėtu reljefišku religijovaizdžiu, kultūrinių ir literatūrinių klodų slinktimi, liūdna ar kandžia egzistencijos plačiąja prasme ironija, susipinančiais su jau pavadinime nurodytu geltonos spalvos motyvu. Autorius interpretuoja biblinę simboliką ir ženklus, pateikia skaitytojui savitą estetinį požiūrį ir literatūrines variacijas pagal Henriką Radauską. Be to, „geltonų tamsybių“ paradoksai, ryškūs ir kontrastingi vaizdai įdėmiam skaitytojui leis dar sykį atrasti fatališkas geismo ir mirties galias.