Įženkite į šventos šeimos kasdienybę! Šventieji Liudvikas ir Zelija Martenai per visą Bažnyčios istoriją yra pirmieji kartu kanonizuoti kaip pora. Iš tiesų jie gyveno normalų gyvenimą su džiugiais ir skausmingais įvykiais, kuriuos dauguma iš mūsų pažįstame: derindami darbą ir vaikų auklėjimą, buvo labai užsiėmę tėvai. Kaip ir kiekviena šeima susidūrė su džiaugsmais ir sunkumais, gedėjo artimųjų ir mirė nuo dar ir šiandien mums žinomų ligų. Tačiau visus tuos įprastus įvykius jie išgyveno ne paprastai, o turėdami šaltinį ir tikslą – Dievo meilę.

Jų kelias – tai šventumo kelias. Juo pašaukta eiti kiekviena šeima.

Knygą „Gražiausi Liudviko ir Zelijos Martenų laiškai“ puošia unikalios istorinės nuotraukos! Keli jų fragmentai, © Archives du Carmel de Lisieux.

Liudvikas ir Zelija mums nepaliko svarbių teologinių darbų kaip jų dukra Teresė. Jie parašė tik laiškų: du šimtus aštuoniolika Zelija, mėgėja rašyti laiškus, ir apie penkiolika Liudvikas, mažiau linkęs griebtis plunksnos. Taigi šioje knygoje pagrindinę vietą užima Zelija, nors Liudvikas labai aktyviai dalyvavo šeimos gyvenime. […] Per mažų kasdienių įvykių, kuriuos jie pasakoja saviškiams, paprastumą atsiskleidžia Liudviko ir Zelijos paveikslas, šventumo, persmelkusio jų gyvenimo kasdienybę, paveikslas.

Liudvikas ir Zelija, kaip daugelis iš mūsų, pažino kryžių, bet jie taip pat gyveno gana įprastą gyvenimą. Vis dėlto geriau su jais susipažinę matome, kad jie visiškai įvykdė garsųjį Teresės priesaką: „Mylėti – tai viską atiduoti ir atiduoti save.“ Nuspėdami dukters „mažąjį kelelį“, jie mums rodo, kad šventumą gali pasiekti paprasti pasauliečiai šeimos gyvenime. Tiesiog gyvendami meile šeimoje, kasdienybėje ir iki pat galo, Liudvikas ir Zelija dalyvauja uždegant visą pasaulį. […]