i knyga – tai daugelio metų apmąstymų, studijų, maldos ir bendruomeninio gyvenimo vaisius. Jos stilių autorius vadina „meditacine proza“ ir siūlo Jono evangeliją skaityti ne tiek ieškant teologijos, istorijos ar Biblijos žinių, kiek trokštant pasinerti į Jėzaus slėpinį. Autorius turi viltį, kad dalydamasis su skaitytoju Jono evangelijos įžvalgomis, pajėgs atskleisti tai, ką pats joje randa – tokį dvasingumą, kuris suteikia šviesos, stiprybės ir meilės, ir tokį gyvenimą, kuriame per asmeninį ryšį su Jėzumi patiriama bendrystė su Dievu. Jėzus – Jono evangelijos centras, jos dvasingumo šaltinis. Jis atėjo tam, kad atskleistų žmonėms buvusias apgavystes, iliuzijas ir veidmainystę, kad paliudytų tiesą ir nuvestų mus pas gailestingą ir atleidžiantį Dievą.