Velniškai patrauklus romanas apie pačią nežmoniškiausią viršininkę, kokią tik pažinojo pasaulis.

Andrėja, jauna panelė iš mažo miestelio, vos tik baigusi koledžą gauna darbą, “dėl kurio milijonai jos bendraamžių kristų negyvos”. Ji pradeda dirbti pačio garsiausio ir įtakingiausio pasaulyje madų žurnalo Podiumas leidėjos, Mirandos Pristli, asistente. Andrėja atsiduria įstaigoje, kur už kiekvieno kampo šūkaliojama Prada! Armani! Versace! Karaliauja neapsakomo lieknumo stilingos moterys ir žavūs vyrai, užsitempę nertinius stačiom apykaklėm ir ankštas odines kelnes, pabrėžiančias jų ilgametį triūsą sporto salėje.

Romanas “Ir velnias dėvi Prada” įsisenėjusioms dejonėms apie “šefą iš pragaro” suteikia naują ir sodriai linksmą prasmę. Šmaikščiai ir neužgauliai Andrėja pasakoja apie aukštuomenės gyvenimą, apie kurį vos žodeliu kitu drįstama užsiminti paskalų žurnalų skiltyse ar prie Cosmo taurės prašmatniuose kokteilių vakarėliuose. Kiekvieną mielą dieną Andrėjos ištvermė bandoma trumpais griežtais nurodymais telefonu: nupirkti specialiai šefei pasiūtus Chanel teniso šortukus, nuskraidinti asmeniniu lėktuvu į Paryžių Mirandos padūkėlėms dukroms naujausią, dar knygų lentynose nepasirodžiusią Hario Poterio knygą, patiekti Mirandai latte kavą tokio tirštumo, kokio ji labiausiai mėgsta ir t.t. Užduotys sunkėja nuo paprasčiausiai nemalonių iki tiesiog nežmoniškų ir Andrėja pamažu pradeda suvokti, kad tas darbas, dėl kurio jos bendraamžės kristų negyvos, ją gali nuvaryti į kapus. O jeigu liktų gyva, tektų pamąstyti, ar jis iš tiesų vertas tokios aukos.

Romane veikėjų vardai pakeisti, o visa kita – tikra.

Pagal šį romaną kuriamas filmas.