Taikant sociopolitinę perspektyvą šiame darbe "Įrėminta tapatybė : Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje" nagrinėjamas Lietuvos sovietinių rašytojų santykis su nacionaliniais procesais sovietmečiu, pagrindinį dėmesį skiriant nacionalizmo „nudrenavimui“, etninio partikuliarizmo plėtojimui sovietmečio sąlygomis, jo santykiui su sovietiniu universalizmu ir centro intervencionistine politika. Rašytojų pavyzdžiu parodoma kultūros elito svarba sistemos valdymui sovietinėje periferijoje, kylančios įtampos įvairiais sovietmečio laikotarpiais, taip pat jų strategijos reaguojant į daugiatautei visuomenei skirtas „tautų suartėjimo“ iniciatyvas ir sovietinę modernizaciją.