Prancūzų istorikas, medievistas Marcas Blochas savo didįjį gyvenimo liudijimą ‒ „Istorijos apologiją“ ‒ rašė itin sudėtingoje ir slogioje Antrojo pasaulinio karo kasdienybėje. Po Blocho žūties surastas rankraštis pirmą kartą buvo publikuotas 1949 m. ir iki šiol išlieka viena pamatinių istoriografinių studijų. Ji skleidžiasi kaip intelektualinių ir moralinių, metodologinių ir teorinių idėjų bei imperatyvų visuma, kurioje susilieja plati profesinė erudicija ir gili gyvenimiška patirtis. Tai istoriko knyga apie istoriją, istorijos apmąstymą ir gyvenimą istorijoje. Čia esmingai klausiama: kas yra istorija?  Kokia istoriko darbo prasmė? Kokie istoriko darbo principai? Kam istorija, kaip mokslas, reikalinga žmogui ir visuomenei?

Pirmąjį šios studijos vertimą ir leidimą lietuvių kalba lydi dar vieno iškilaus prancūzų medievisto Jacquesʼo Le Goffo pratarmė, autoriaus sūnaus Étienneʼo Blocho komentarai ir vertėjo Vytauto Volungevičiaus baigiamasis žodis.

Marcas Blochas (1886‒1944) – Strasbūro ir Sorbonos universitetų profesorius, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų dalyvis, antinacinio Pasipriešinimo kovotojas. 1929 m. kartu su bendraminčiu Lucienu Febvreʼu įkūrė istorinių tyrimų žurnalą „Ekonominės ir socialinės istorijos analai“ (Annales d’histoire économique et sociale), kuris davė pradžią „Analų“ istorijos mokyklai. Gyvenimo pabaigoje parašyta, nors ir nebaigta, „Istorijos apologija, arba Istoriko amatas“ ‒ vienas reikšmingiausių XX a. veikalų apie istoriją ir istoriko darbą.

Vytautas Volungevičius – istorikas, medievistas, istoriografijos ir istorikos tekstų vertėjas, studijos „Pilies šešėlyje“ (2015) autorius ir mokyklinių istorijos vadovėlių bendraautoris.