– Žalia nosis? Kaip kvaila, – pagalvojo Punčinelas. – Dėl to jis netaps greitesnis, stipresnis ar gudresnis. Tik žalesnis. Ir atrodys kaip visi kiti medinukai. Kam ją dažyti, jei Elis tyčia sukūrė juos skirtingus? 

Bet kurį laiką nesilankius pas Elį, dažyti nosį ėmė atrodyti ne tokia jau kvaila mintis. 

Visai kaip Punčinelas, mes norime pritapti, būti pripažintiems aplinkinių. Kartais tai reiškia atrodyti ir elgtis kaip kiti arba rizikuoti būti atstumtiems. Ar išmoks Punčinelas būti savimi?