Tie, kuriems sovietmečio nykumoje ar atgimimo šurmulyje protą ir dvasią gaivino „Krikščionybės įvadas“, šioje knygoje ras dar gilesnius to paties išminties šulinio vandenis, dar brandesnę biblinės plotmės ir asmeninės religinės patirties dermę.
Pirmą kartą atsiverčiantiems Josepho Ratzingerio tekstus šie puslapiai žada aistringą meditaciją ir argumentacijos jėgą, be galo įtaigų patvirtinimą, kad uoliai keliami tikėjimo klausimai, kritiškai apmąstomi Išganymo istorijos liudijimai ir šiandien yra uždegantis intelektinis iššūkis.
                                                                                    Kardinolas Audrys Juozas Bačkis

Josepho Ratzingerio, vieno intelektualiausių planetos žmonių, tapusio popiežiumi Benediktu XVI, pirmosios knygos atskaitos taškas – Jėzus, traktuojamas remiantis Jo bendryste su Tėvu, kuri yra tikroji Jo asmenybės esmė, be kurios neįmanoma Jo suprasti, ir dėl kurios Jis taip arti mūsų ir šiandien. Jėzus vaizduojamas pasitikint evangelijomis, kartu suponuojant visa, ką apie literatūros žanrus, ištaros ketinimą, evangelijų bendruomeninį kontekstą ir jų komunikaciją šiame gyvame sąryšyje sako Vatikano II Susirinkimas ir šiuolaikinė egzegezė. Evangelijų Jėzų išvystame kaip tikrąjį, „istorinį“, Jėzų tikrąja šio žodžio prasme. Popiežiaus teigimu, kad ši knyga jokiu būdu ne magisteriumo aktas, bet vien jo asmeninių „Viešpaties veido“ (plg. Ps 27, 8) ieškojimų išraiška.