Tai knyga apie mišką. Tokį, kokį jį mato aštuonmetis berniukas Jurgelis. Augdamas su tėčiu girininku Jogaila jis dažnai lankosi miške, patiria įvairiausių nuotykių ir daug ką sužino. Pavyzdžiui, ką girininkai veikia savo eiguvose skirtingu metų laiku, kokius įrankius naudoja, kokie svarbiausi darbai dirbami arba kuo žiemą minta ir kur slepiasi žvėreliai. Ar riaumojanti miško technika, grėsmingai guldanti vieną medį po kito, visada reiškia miško žūtį?

Daugelis knygoje minimų veikėjų, įvykių ir nutikimų – tikri. Tik vieni išgyventi būnant Jurgelio, o kiti – Jogailos amžiaus. Vienas svarbiausių šio pasakojimo nutikimų – per mišką tiesiamas kelias – irgi yra tikrų tikriausias įvykis. Tik knygoje jis pavaizduotas kaip turintis laimingą pabaigą, bet iš tiesų, deja, nė vienas žmogus nebandė gelbėti kertamo šventojo miško. Bet aš tikiu, kad užaugę jūs, vaikai, tapsite gerais miško draugais ir apsaugosite Lietuvos miškus.

Šią knygą skiriu pusiau padalintam Palangos miškui prisiminti.

- Raimundas Ereminas