Į mokyklą Marta nuskuba per penkias minutes, o štai pareiti užtrunka mažiausiai pusvalandį. Teta Irena niekaip negali to suprasti – juk toks pats atstumas. Bet Martai smagu po pamokų išvaikščioti visus takelius ir apžiūrėti visus katinus bei kaimynų stogus. O ir grįžti namo ten, kur barasi tėvai ir zyzia mažasis broliukas, ne taip labai norisi. Vieną dieną Marta pastebi kai ką ypatingo. Gal jai tik pasirodė, kad virš stogų skraido tikrų tikriausi angelai?