Tomas Šinkariukas – Kaune gyvenantis dramaturgas ir prozininkas – tęsia XX amžiaus literatūros avangardo tradicijas. Apokaliptinė buities metafizika, komiškas absurdas ir siurrealistinis siaubas – būdingiausi T. Šinkariuko tekstinio pasaulio bruožai.

Romane „Kaip vaikai“ jis vaizduoja hermetišką siurrealią tikrovę, transformuotą košmariškų sapnų, liguistų vizijų ir sąmonę kreipiančių psichikos anomalijų. Keli bendriniais vardais pavadinti veikėjai – Duktė, Studentas, Kaimynas, Šeimininkas – keliauja Pensiono, t. y. įsivaizduojamo Eldorado link.

Knygos herojai nėra supančioti jokių moralės dogmų, todėl elgiasi „kaip vaikai“ žudydami ir griaudami viską aplinkui. Į jų dialogus autorius įpina daugelį žmonijos sukurtų socialinių bei filosofinių doktrinų, tačiau šios negelbsti. Patirdami stiprius ribinių situacijų sukrėtimus, jie tikisi išsiveržti iš iliuzijų bei mistifikacijų labirinto, bet viskas veltui. Ar būties prasmė iš viso egzistuoja?

T. Šinkariuko romanas – klaidi siurrealistinė kelionė savęs pažinimo ir būties įprasminimo link – tikras galvosūkis intelektualios literatūros pasiilgusiems skaitytojams.