Toli toli, bekraštėse Šiaurės ašigalio plynėse, ten, kur lauko temperatūra siekia keturiasdešimt laipsnių šalčio, o pašalęs vėjas nepaliaujamai taršo snaigių verpetus, ten, kur nevažinėja traukiniai, neskraido lėktuvai, o automobiliai neberanda kelio, išsidėstęs didelis Kalėdų miestas. Jame tūkstančiai mažų namukų, su raitytomis pastogėmis, ledo kaminais ir raudonomis plačiomis durelėmis su sagutėmis.

Visus metus Kalėdų mieste netyla įvairūs garsai: kala, birbia, dūzgia, bruzda... Čia nuolatos skamba juokas ir daina.

Čia susitiksime senąjį elfą Joną Augustiną, gretimoje trobelėje gyvena elfas Brūkšniukas, elfė Karamelė, siuvykloje darbuojasi elfas Loris...

Elfų vardus ir jų pareigas galima būtų vardinti kiaurą parą, o galbūt laiko prireiktų net ir iki Kalėdų...