Mes nežinome, dėl ko kariaujame. Neturime tikslo, moralinio pasiteisinimo. Mus siunčia žudyti ir mirti neaišku už ką <...>. Tame pulke visi nekenčia visų, virš aikštės, it susmirdęs sunkus debesis, tvyro beprotybė ir neapykanta – ir šis debesis įsismelkia į jauniklius kaip citrinų rūgštis: prieš išsiunčiami į mėsmalę mes nelyg šašlykas privalome prisitraukti baimės ir neapykantos raugo. Taip paprasčiau stipti.

 

Ši knyga – apie žinomo rusų žurnalisto, aršaus Kremliaus kritiko Arkadijaus Babčenkos patirtį Čečėnijoje. Aštuoniolikmetis Arkadijus, pašauktas atlikti karinės tarnybos, pateko tiesiai į mėsmalę. Dalyvavo abiejuose Čečėnijos karuose, vėliau tapo karo korespondentu, dirbo Gruzijoje ir Ukrainoje. 2017 m. vasarį dėl persekiojimų buvo priverstas išvykti iš Rusijos. 2018 m. gegužę skelbta, kad A. Babčenka nužudytas, bet vėliau paaiškėjo, kad jis gyvas ir tai tebuvo slapta Ukrainos saugumo tarnybų operacija.

A. Babčenka rusų kariuomenę vaizduoja kaip gaują raketomis, sunkiąja artilerija, lėktuvais ir tankais ginkluotų nusikaltėlių. Karas tokiems – galimybė išvengti kalėjimo. Čia viešpatauja sadistiniai impulsai ir godumas. Nužmogėja ne tik kariuomenė – visas sociumas pradeda gyventi pagal kalėjimo modelį, vadovautis dedovščinos principais.