Atleidimas yra galia. Jis išvaduoja iš visų praeities varžtų ir padeda įveikti visas kliūtis. Knygoje „Kodėl atleidžiu?“ Johanas Kristofas Arnoldas (Johann Christoph Arnold) vengia vingrių išvedžiojimų, leisdamas eilinių žmonių neeiliniams išgyvenimams kalbėti patiems. „Žaizda“ – per daug švelnus žodis, nes daugeliui šių istorijų veikėjų teko iškęsti šiurpius smurtingų nusikaltimų, išdavysčių, prievartos, fanatiškumo ir karo padarinius. Tačiau knygoje gvildenami ir žemiškesni gyvenimo randai, atsiradę dėl kerštavimo, apkalbų, įtemptų šeimos santykių, atšalusios santuokos ar įtampos darbovietėje. Gyvenime ne kiekviena istorija turi laimingą pabaigą, ir Johanas Arnoldas to nenutyli. Jis taip pat kalba apie tai, kaip sunku atleisti sau pačiam, apie kaltinimų Dievui bergždumą ir apie sąmyšį žmonių, norinčių atleisti, tačiau nesugebančių to padaryti širdyse. Johanas Kristofas Arnoldas ne vieną dešimtmetį su žmona Verena konsultuoja šimtus žmonių, neaplenkdamas kalinių, paauglių ir mirtinų ligonių. Jis dažnai svečiuojasi pokalbių laidose; jo žodžio mielai klausosi mokyklose ir konferencijų salėse. J. K. Arnoldas drąsiai kritikuoja socialines blogybes, nenuilstamai skelbdamas pagarbą gyvybei, dalyvaudamas pasauliniuose renginiuose už taiką.