Neišsimiegojusio žmogaus apibūdinimas iš tiesų tinka didžiumai šiandienos miestų gyventojų. Deja, užuot pripažinus, kokią įtaką visuomenei daro socialinė ir ekonominė našta bei vidiniai išgyvenimai, į žmogiškus sunkumus linkstama žvelgti per netrikdomo miego prizmę. Klystame ar ką nors pamirštame tik todėl, kad pabudę nesijautėme puikiai išsimiegoję, laimingi ir žvalūs.

Bent vienas iš keturių suaugusiųjų miega prastai.

Per pastaruosius tris dešimtmečius gydytojai išrašo vis daugiau migdomųjų vaistų, miego laboratorijų skaičius auga kaip ant mielių.

Žmonės tabletes vartoja ne tik tam, kad užmigtų, bet ir siekdami išlikti žvalūs kitą dieną, daugelis budrumą dirbtinai palaiko kava ir energiniais gėrimais.

Verslininkai siūlo įmantrius čiužinius ir miego programėles išmaniesiems telefonams, o mūsų knygų lentynose ir interneto naršyklių istorijose kaupte kaupiasi ekspertų pažadai išgydyti nemigą ir užtikrinti normalų nakties miegą.

Miegas, seniau laikytas tokiu natūraliu ir paprastu procesu kaip kvėpavimas, šiandien virsta sunkiai įgyvendinama siekiamybe.

Kada ir kodėl žmonės atsisakė dvifazio miego, o miego „pertrauką“ naktį ėmė laikyti sutrikimu? Kaip natūralų miego ciklą sutrikdė dirbtinė šviesa ir pramonės revoliucija? Ar reikia mokytis miegoti? Ir kaip grįžti prie natūralaus miego ritmo, kai gyvename nuolatinio budėjimo režimu?