Ypač turtinguose garsaus plieno magnato namuose Vienoje buvo skatinami ir remiami garsiausi ano meto menininkai, muzikai, rašytojai. Tačiau domėjimasis menais buvo tarsi kaklaraiščio segtuko įsisegimas, papuošalas, ne būtinybė. Būti dailininku ar rašytoju, pianistu, smuikininku ar aktoriumi buvo nerimta.

„Koncertas kairiajai rankai“ pasakoja apie Paulį Vitgenšteiną – austrą pianistą. Vaikystėje kentėjęs geležinius tėvo gniaužtus Paulis išsigelbėjimą rasdavo muzikoje, tačiau sprendimą tapti pianistu ilgą laiką lydėjo abejonės. Pirmojo pasaulinio karo metais netekęs dešinės rankos, valios ir ryžto dėka Paulis Vitgenšteinas tapo vienu iš labiausiai žinomų virtuozų tuo laiku. Koncertus kairiajai rankai jam kūrė Sergejus Prokofjevas, Maurice‘as Ravelis, Paulis Hindemithas.

Ši išskirtinio likimo asmenybė, kuria visi žavėjosi, buvo kupina prieštaravimų: kovotojas už tiesą, gyvenęs dvigubą gyvenimą, katalikas judėjas, kurio žydai nepripažino, Austrijos patriotas, priverstas emigruoti į Jungtines Amerikos Valstijas, talentingas pianistas, įrodęs, kad galima koncertuoti teturint penkis pirštus, iš turtingos šeimos kilęs vyras, vedęs aklą tramvajaus darbuotojo dukterį...

Meistriškai supinti vidiniai herojaus išgyvenimai ir istoriniai, politiniai, muzikiniai įvykiai iki Pirmojo pasaulinio karo ir po jo leidžia skaitytojui daug sužinoti apie meną ir kultūrą. Anuometinės Europos aplinka galėjo sau leisti plačius, paprastų žmonių gyvenimo būtinybių nevaržomus mostus.