Naktis jam tiko. Jis siautėsi jos šešėliais. Gėrė jos kvapus.

Juodamūris kažkada buvo klestintis didmiestis, tačiau vieną vasarą miestą užplūdo keisčiausių nusikaltimų banga. Anuomet penkiametis Krankas tapo našlaičiu. Berniuką savo lizde priglaudė ir išaugino varnos. Krankas niekada nė nenutuokė, kodėl jis gali su jomis susikalbėti...

Praėjus aštuoneriems metams, nuo užpuolikų Krankas išgelbėja mergaitę vardu Lidija ir netikėtai sutinka kitus, tokius pačius kaip jis, – įvairius gyvūnus gebančius valdyti užkalbėtojus. Kai kurie iš jų itin pavojingi.

Kad miestą apgintų nuo žiauriausio vorų užkalbėtojo Mezgėjo užmačių, Krankas turi išsiaiškinti savo ypatingos galios paslaptį ir ją įvaldyti. Kartu su naująja drauge ir savo ištikimų varnų trijule berniukas leidžiasi į nuotykių kupiną kelionę po mįslingą Juodamūrio gerųjų ir piktųjų užkalbėtojų pasaulį.

Nepažįstamasis atsigręžia. Jis žiūri tiesiai į Kranką. Šis staiga sumoja, kad varnų nebėra ir pasaulyje su atėjūnu jie likę vienudu.
– Ateinu tavęs, – sušnibžda vyras, beveik nejudindamas lūpų.