Gyvenimas teka per mus beveik nepastebimas, kaip upės vanduo  – ir tyras, ir drumzlinas, o kartais nukrečia lyg elektros srovė. Taip patiriame pasaulį. Reikia dažniau stabtelėti, kad geriau jį išgirstume, pažintume, susidraugautume. Kad pastebėtume jame tai, kas svarbu ar svarbiausia. Tik stabtelėti, kad pažvelgume į save kitokius, kitaip. Kraujas yra gyvas, ir vanduo, ir žemė, ir žolė yra gyvi. Ir mes.

Virginija Jasukaitytė

Virginija Jasukaitytė baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1980 m. dirbo Lietuvos knygų rūmuose, vėliau – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

„Kraujas gyvas“ – penktoji rašytojos knyga. 2021 m. išleido autobiografinės eseistikos knygą „Gyvenimas yra laimė“, 2022 m. – romaną „Saragosos vartai“, 2024 m. pasirodė rašytojos trys sakmės apie meilę „Liepų mergaitė“, 2025 m. – apsakymų knyga „Žalčio gundymas“.