Jimo Carrollio „Krepšininko dienoraščiai“ – klasika tapęs autobiografinis kūrinys, pasakojantis apie jaunučio, purvinose 7-ojo dešimtmečio Niujorko gatvėse bręstančio pasiutvaikio gyvenimą. Šokiruojanti, liūdna ir komiška knyga akimirksniu pavertė J. Carrollį literatūros andergraundo dievuku.

1978-aisiais amerikiečių rašytojas atrinko ir suredagavo paauglystėje (1963–1966 m.) rašytus užrašus. Perskaitęs šią paaugliško gyvenimo kroniką, Jackas Kerouacas išdrįso pareikšti: „Trylikametis Jimas Carrollis yra geresnis prozininkas negu 89 proc. šiuolaikinių Amerikos rašytojų.“

Knygoje autorius atvirai kalba apie daug žadančią krepšininko karjerą, savo norą rašyti ir vis didėjančią priklausomybę nuo heroino. Nors Jimas ir pražudė krepšininko talentą, tačiau atsilaikė prieš savo paties bandymus susinaikinti ir tapo kultiniu autoriumi. Vėliau „literatūros narkomanas“ J. Carrollis išgarsėjo kaip poetas ir roko muzikantas, išleido kitų prozos knygų, tačiau daugelio sąmonėje taip ir liko tiesiog „Krepšininko dienoraščių“ autorius, įtaigiai sukūręs prieštaringo herojaus – katalikiškojo koledžo auklėtinio, dievinančio krepšinį, eilėraščius ir narkotikus, – paveikslą.